Gyvenimas

Eko kelionė po Turkiją

Eko ūkis Sakarya 2013

Sakarijos ekologiškas ūkis sutiko mus prisiminimais apie mūsų gimtinę. Labai jau pažįstamas buvo supantis peizažas, žolė ir medeliai, kvapai. Praverti varteliai taip ir kvietė:“Prašome užeiti!” Ir mes nesuklydome - mus pasitiko maloni šeimininkė. Likimo valia, pasirodė, kad ją sieja ryšys su Lietuva - jos dukterėčia kaip tik tyrinėja Nidą, Kuršių Neriją. Užklydusios į tokią Turkijos gilumą, į kaimelį, mes buvome maloniai nustebintos – radusios mūsų žemės pėdsakus.
Šeimininkė parodė mums savo valdas, šiuo metu sėjamųjų laikmetis. Laukai tik pradeda žaliuoti. Mes susidomėjome balta spinta prie laukų krašto su saulės baterija. Pasirodė, tai – sėklų džiovintuvas, naudojantis saulės energiją.
Buvo vidudienis ir nedidelė moterų-darbininkių grupelė tiesė stalą. Samovaras užvirė ir vikri linksmoji močiutė pradėjo burti ties arbatinuku ir arbata – pats laikas išgerti turkiškos arbatėlės iš puodelių-bardačkų. Čia ir pietūs išvirė, buvo apie ką pabendrauti tarp moterėlių, bet laikas į kelią...